Širdies ligos ir sveikatos priežiūra

Ką daryti, kad širdies ligos nekirstų iš pasalų?

širdies ligos ir sveikatos priežiūra

Širdis — vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis visą organizmą. Nuo jos priklauso visos mūsų gyvybinės funkcijos.

Tačiau PSO duomenimis, nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje kasmet miršta apie 17 milijonų žmonių. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos taip pat yra daugiau nei pusės visų mirčių priežastis.

Trumpai apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą

Dažnai jos yra ir neįgalumo bei pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis. Daugeliu atvejų šių ligų galima išvengti žinant rizikos veiksnius, rūpinantis savo sveikata, pakeitus gyvenimo būdą. Pasak pasaulio sveikatos organizacijos PSO ekspertų, vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau kas naujo vaistuose nuo hipertenzijos dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas? Širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia ne viena priežastis, o kelių rizikos veiksnių derinys.

širdies ligos ir sveikatos priežiūra

Rizikos veiksnių įtaka širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui įrodyta seniai. Rizikos veiksnys — tai  neigiamas asmeninis ar aplinkos poveikis, paskatinantis aterosklerozės išsivystymą ir sukeliantis  širdies ir kraujagyslių ligas. Koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau — nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei — endoteliui.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras - Ligų profilaktika

Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, gausus alkoholio vartojimas, psichinis bei socialinis stresas. Ypatingai svarbią reikšmę turi ir paveldimumas. Šeiminė anamnezė dalinai atspindi paveldėtą širdies ir kraujagyslių ligos polinkį. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresni žmonės. Rizika susirgti vyrams sparčiai didėja nuo erių širdies ligos ir sveikatos priežiūra, moterims — nuo erių metų ar po menopauzės.

Tačiau pastaruoju metu koronarine širdies liga vis dažniau suserga jaunesni žmonės. Kokie pirmieji širdies ligų simptomai? Skausmas krūtinėje, dusulys — ar visada jie įspėja apie širdies ligų grėsmę?

širdies ligos ir sveikatos priežiūra

Širdies ir kraujagyslių ligų yra labai daug — vienos jų yra įgimtos, kitos įgytos, dėl to ir šių simptomai gali būti įvairūs. Šiandien mes daugiau kalbame apie koronarinę širdies ligą, kuri yra viena dažniausių ir sunkiausių širdies ir kraujagyslių ligų.

Koronarinė širdies liga yra būklė, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja, vystosi taip vadinami ateroskleroziniai kraujagyslių pakitimai.

širdies ligos ir sveikatos priežiūra

Dėl to gali pasireikšti stenokardiniai krūtinės skausmai ir išsivystyti miokardo infarktas. Dažniausiai apie širdies negalavimus praneša skausmai, atsiradę širdies plote, už krūtinkaulio, dažniausiai fizinio krūvio metu. Skausmas gali plisti ir į rankas, ypač į kairę ranką, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį, kuris gali sumažėti ar išnykti sulėtinus tempą.

Užtrukęs skausmas krūtinėje, lydimas silpnumo, šalto prakaito, nerimo, pykinimo, galvos svaigimo — tai besivystančio infarkto požymiai. Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų ir net neįtaria, kad serga klastinga liga. Be to, kartais vargina netipiniai širdies ligos požymiai: neaiškios kilmės silpnumas ar nuovargis, nerimas ar neįprastas nervingumas, nevirškinimas ar pilnumo jausmas, sunkumas krūtinėje arba po krūtinkauliu, skausmas tarp menčių, kaklo, žandikaulio ar skrandžio srityje.

Dėl to dažnai žmonės uždelsia, todėl negrįžtamai pažeidžiamas širdies raumuo, neretai ištinka staigi mirtis.

Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją? Atsiradus skausmams krūtinėje, dusuliui — visada reiktų kreiptis į gydytoją, kad būtų galima patikslinti šių simptomų priežastį. Dažnai dusulys painiojamas su peršalimo ligų simptomais, todėl laiku nesikreipiama į medikus, ir širdies ligos įsisenėja. Ar dėl širdies ligų reikia tikrintis profilaktiškai?

Ypatingai svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti profilaktinius širdies tyrimus net ir gerai besijaučiantiems, bet turintiems nors menkiausią rizikos veiksnį rūkaliams, turintiems padidėjusį kraujospūdį, viršsvorį, genetinį polinkį žmonėms.

Širdies tyrimus rekomenduojama atlikti visiems, perkopusiems 40 metų slenkstį, o sulaukus 30 metų, pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje.

Patikrinimai 5 šalies ligoninėse atskleidė miokardo infarkto atvejais teikiamų paslaugų spragų LRT. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba VASPVT atliko konsoliduotus planinius patikrinimus 5 šalies ligoninėse, siekdama nustatyti, kaip teikiamos gydymo paslaugos miokardo infarkto be ST segmento pakilimo atvejais, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime žiniasklaidai. Miokardo infarktas, kai koronarinė kraujagyslė susiaurėja dėl aterosklerozės, o ne dėl trombo užsikimšimo. Ligoninės pasirinktos, įvertinus iš Valstybinės ligonių kasos VLK gautą informaciją apie metais rajono lygmens ligoninėse suteiktas stacionarinės gydymo paslaugas ūminio miokardo infarkto atvejais. Tikrinimui buvo pasirinktos tos gydymo įstaigos, kuriose buvo daugiausiai suteikta stacionarinių paslaugų miokardo infarkto be ST segmento pakilimo atvejais, o pacientai nebuvo pervežti dėl šių paslaugų teikimo iš perkutaninės koronarinės intervencijos centrų t.

Pirmiausia rekomenduojama atlikti pilną kraujo riebalų lipidų ištyrimą — lipidogramą. Kadangi aterosklerozę skatina ne tik padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, bet ir padidėjęs kitų kraujo riebalų, taip vadinamų trigliceridų, kiekis kraujyje, ypač sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. Dėl to tiriant kraujo riebalų lipidų kiekį kraujyje, svarbu ne tik įvertinti bendrą cholesterolio kiekį, bet ir įvertinti kitus lipidų rodiklius: mažo tankio lipoproteinų MTL taip vadinamo blogojo cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų DTL taip vadinamo gerojo cholesterolio ir  trigliceridų kiekį kraujyje.

Jei padidėjęs cholesterolio kiekis bei šeiminė anamnezė parodys galimai didesnę riziką, ypač  vyresniems nei 40 metų žmonėms, rekomenduojama atlikti detalesnius širdies tyrimus: elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ir krūvio testą, nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

Valstybinė ligonių kasa - Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa

Ar sveikesnė gyvensena gali padėti išvengti ar atitolinti širdies ligas? Seniai žinomi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdai, tokie kaip pakankamas fizinis aktyvumas, sveika mityba, tabako atsisakymas — yra puikūs keliai į sveiką širdį. Pakankamam fiziniam aktyvumui palaikyti nebūtina lankyti sporto klubo, užtenka daugiau vaikščioti, važinėti dviračiu, laipioti laiptais, žaisti su vaikais ar užsiimti širdies ligos ir sveikatos priežiūra ruoša.

Kokias profilaktikos priemones parekomenduotumėte? Ilgalaikis stresas, depresija yra vienas svarbiausių hipertoninės, koronarinės širdies ligos, aterosklerozės rizikos veiksnių. Padėti gali  fizinis darbas, mankšta, sportas, bendravimas su Jums maloniais žmonėmis, atsipalaidavimo pertraukėlės keletą kartų per dieną, širdies ligos ir sveikatos priežiūra, hobi, miegas, vandens procedūros.

Jeigu pats ar su aplinkinių pagalba nepajėgiate įveikti streso, nebijokite kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Jis išklausys ir patars, o esant reikalui, paskirs gydymą vaistais.

širdies ligos ir sveikatos priežiūra

Mesti rūkyti. Rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis.

Kardiologija, anesteziologija-reanimatologija, kardiochirurgija, kraujagyslių chirurgija

Nuo koronarinės širdies ligos, insulto jie daug dažniau miršta. Nikotinas priverčia širdį greičiau plakti, o kraujagysles — spazmuoti, todėl padidina kraujospūdį. Rūkymas padidina kenksmingą kitų rizikos veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms — kraujo riebalų lipidųcukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio. Rūkymas taip pat skatina kraujo krešėjimą, greitina trombocitų krešėjimo ląstelių sulipimą.

Rūkančių žmonių kraujyje daugiau fibrinogeno, kuris kartu su trombocitais formuoja kraujo krešulį, taip pat daugiau homocisteino. Tai labai padidina miokardo infarkto riziką.

Patikrinimai 5 šalies ligoninėse atskleidė miokardo infarkto atvejais teikiamų paslaugų spragų

Tinkama mityba — nevalgyti riebiai, saldžiai,  gausiai, ypač vakarais po 19 valandosišskyrus liesą rūgpienį su rupios duonos rieke ar obuolį, nevalgyti skaitant, žiūrint televizorių, vengti traškučių, sausainių, saldainių, riešutų ir kitokių užkandžių,  alkoholio, nes jis — papildomas kalorijų šaltinis. Tinkamai gydyti padidėjusį arterinį kraujospūdį. Hipertenzija turi būti gydoma pastoviai, o ne pripuolamai.

Viltis tūkstančiams ligonių — išskirtinės širdies nepakankamumo gydymo paslaugos 0 www.

Antihipertenziniai vaistai turi ne tik mažinti kraujo spaudimą, bet ir būti saugūs, patogūs vartoti ir mažinti kardiovaskulinį sergamumą ir mirtingumą. Gydyti dislipidemiją padidėjusį cholesterolio ir kitų kraujo riebalų, arba lipidų, kiekį kraujyje ar sutrikusį jų santykįtaikant tiek nemedikamentines priemones, tiek skiriant lipidus mažinančius vaistus.

Tinkamas cukrinio diabeto gydymas. Ypatingai svarbu atlikti profilaktinius širdies tyrimus, ypač sulaukus 40 metų: būtina bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją terapeutą ar kardiologą, profilaktiškai atlikti sudėtinį kraujo lipidų tyrimą, elektrokardiogramą ir kitus tyrimus.

Taip pat perskaitykite