Su kuo diferencijuoti hipertenziją. Nėščiųjų arterinė hipertenzija

Nėščiųjų arterinė hipertenzija | divacatitta.lt

Ūminė hipertenzinė encefalopatija I Sunkios arterinės hipertenzijos sukelti ūminiai poūmiai bendrieji smegenų reiškiniai, nesusiję su smegenų infarktu ar intrakranijine kraujosruva ir išnykstantys koregavus arterinį kraujospūdį.

Hipertenzinės encefalopatijos HE terminą m. Oppenheimer ir A. Jie aprašė ūminiu nefritu sirgusį pacientą, kuriam pasireiškė sunki arterinė hipertenzija ir cerebriniai simptomai. Tai dėl staigiai ir labai padidėjusio bei laiku nekoreguoto arterinio kraujospūdžio AKS prasidėjusi smegenų edema su jai būdingais neurologiniais simptomais. Hipertenzine encefalopatija nereikėtų vadinti lėtinio smegenų kraujotakos nepakankamumo, kuriuo gali sirgti asmenys, turintys padidėjusį AKS.

Patikimai diagnozuoti šią ligą ir atskirti nuo kitų ūminių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų įmanoma tik taikant šiuolaikinius neurovizualinius tyrimo metodus. Atradus efektyvius antihipertenzinius vaistus ir jiems paplitus, pastaruoju metu išsivysčiusiose šalyse HE pasitaiko gana retai. HE, kaip ir kitų skubos komplikacijų, sukeltų nekontroliuojamos arterinės hipertenzijos, dažniau būna vyrams, vidutinio amžiaus asmenims 40—60 metų bei juodaodžiams.

Su kuo diferencijuoti hipertenziją ir patogenezė. HE dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems lėtine arterine hipertenzija, dėl staiga ir gana ilgam padidėjusio AKS paprastai diastolinis AKS būna didesnis kaip su kuo diferencijuoti hipertenziją mm Hg. Ūminę hipertenzinę krizę sukeliantiems patofiziologiniams mechanizmams priskiriami renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos sutrikimai, endogeninių vazodilatacinių mechanizmų nepakankamumas, vietiškai veikiančių vazokonstriktorių pvz.

HE taip su kuo diferencijuoti hipertenziją pasitaiko žmonėms, iki tol nesirgusiems arterine hipertenzija.

Nėščiųjų arterinė hipertenzija

HE gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: preeklampsijos ir eklampsijos, ūminio glomerulonefrito, feochromocitomos, reniną išskiriančio naviko, vaskulito, vaistų simpatomimetikų, triciklių antidepresantų, MAO inhibitorių, staiga nustojus vartoti antihipertenzinių vaistųgalvos smegenų traumos, padidėjusio autonominio aktyvumo pvz. Rečiau HE sukelia staiga padidėjusi galvos smegenų perfuzija, nebūtinai susijusi su nekontroliuojama arterine hipertenzija, t.

  • Spontaninė intracerebrinė kraujosruva (I 61) - Sveikas Žmogus
  • Katecholaminai | divacatitta.lt

AKS gali būti normalus arba nedaug padidėjęs hiperperfuzinis sindromas po karotidinės endarterektomijos arba pašalinus didelę arterioveninę malformaciją. Hiperperfuzinį sindromą po karotidinės endarterektomijos pirmasis m. Hiperperfuzinis sindromas siejamas su hipertenzine encefalopatija, kadangi jis atsiranda staigiai padidėjus smegenų kraujotakai ir išsivysčius operuotos pusės pusrutulio smegenų baltosios medžiagos edemai, kai dėl lėtinės ikioperacinės hipoperfuzijos yra sutrikusi smegenų kraujotakos autoreguliacija.

dainos apie hipertenziją

HE patogenezė aiškinama galvos smegenų hiperperfuzija, kai užsitęsusi didelio laipsnio arterinė hipertenzija ir padidėjęs smegenų perfuzinis slėgis viršija apsaugines smegenų kraujotakos autoreguliacijos galimybes.

Įprastinėmis sąlygomis saikingai padidėjus AKS, smegenų arteriolės susitraukia ir apsaugo kapiliarus nuo persipildymo; bendras smegenų kraujotakos tūris nepakinta. Kai AKS staiga padidėja virš autoreguliacijos ribų, arteriolių vazokonstrikcija nebepajėgia kontroliuoti į kapiliarus patenkančio kraujo kiekio — jie persipildo, didėja intrakapiliarinis spaudimas, pažeidžiamos kapiliarų endotelio ląstelių sandariosios jungtys, plazmos pradeda skverbtis per kapiliarų sieneles į smegenų parenchimą, pasireiškia vazogeninė smegenų edema.

Ūminė didelio laipsnio hipertenzija sukelia vazomotorinį paralyžių, dėl kurio vazokonstrikciją pakeičia vazodilatacija, išliekanti gerokai ilgiau negu esti padidėjęs AKS. Dėl struktūrinių arteriolių pokyčių — fibrinoidinės nekrozės — stiprėja autoreguliacinių mechanizmų sutrikimai, atsiranda regos nervo spenelio edema. Nustatoma požievinės baltosios medžiagos, retkarčiais ir žievės edemos požymių. Pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, edema paprastai yra abipusė ir vyrauja pakaušinėse skiltyse, mažiau ryški — momeninėse ir kaktinėse skiltyse, smegenėlėse, corpus callosum.

balzamas nuo hipertenzijos

Piktybinės hipertenzijos patologinis žymuo — rezistentiškų tinklainės ir inkstų arterijų fibrinoidinė nekrozė. Kartais, kai yra Pirminės hipertenzijos priežastys, vyrauja ryški smegenų kamieno edema, o pakaušinės skilties ir periventrikulinės srities pokyčiai yra neryškūs.

Kai po karotidinės endarterektomijos pasireiškia hiperperfuzinis sindromas, nustatoma ryški operuotos pusės pusrutulio edema, vyraujanti vidurinės ir priekinės smegenų arterijų baseinuose. Būdingi patologiniai radiniai — smegenų arteriolių fibrinoidinė nekrozė ir trombozė, mikroinfarktai, petechinės kraujosruvos.

Pamažu atsiranda vandens druskos hipertenzija per 24—48 val. Gali atsirasti židininių neurologinių simptomų žievinis aklumas, afazija, hemiparezė ir kt.

Hipertenzijos priežastys

AKS būna labai padidėjęs, diastolinis — dažnai būna didesnis kaip mm Hg. Tinkamai gydant klinikiniai simptomai atsistato be padarinių. Kitų organų hipertenziniai pažeidimai hipertenzinės krizės metu pasireiškia aortos sluoksniavimusi, širdies nepakankamumu, stenokardija, nereguliariu širdies plakimu, dusuliu, ūminiu inkstų nepakankamumu, hematurija.

Negydoma hipertenzinė encefalopatija gali progresuoti iki komos ir mirties. HE diagnozuojama remiantis būdinga klinika ir neuroradiologiniais požymiais bei atmetus kitas galimas ūminės CNS ligos priežastis. Atliekant neurovizualinius tyrimus, požievinėje baltojoje medžiagoje matoma difuzinės arba stambiažidininės susiliejančios edemos požymių, išnykstančių gydant. Tiriant akių dugną, nustatoma hipertenzinė retinopatija, tinklainės eksudatas, kraujosruvos, dažnai — abipusė regos nervo diskų edema.

Kraujyje būna nustatoma seni hipertenzijos receptai šlapalo koncentracija. Hiperperfuziniam sindromui po karotidinės endarterektomijos būdinga vienpusė operuotos pusės baltosios medžiagos edema. Vyrauja centrum semiovale pokyčiai, kartais plintantys į požievį.

Skirtina nuo ureminės ar kitokios metabolinės encefalopatijos, feochromocitomos, eklampsijos.

jodo ir širdies sveikata

Jei yra židininių neurologinių simptomų, HE kliniškai sunku atskirti nuo smegenų infarkto ir intrakranijinės kraujosruvos, intrakranijinių venų trombozės ypač nėščiosioms. Kai yra išeminis arba hemoraginis insultas, nustatoma lokalių galvos smegenų pokyčių, būdingų kraujo išsiliejimui arba smegenų infarktui.

Į HE panaši m.

Susiję straipsniai

Jo metu taip pat labiausiai pažeidžiama smegenų baltoji medžiaga, rečiau — žievė, tačiau paprastai nebūna hipertenzinio organų taikinių inkstų, tinklainės pažeidimo, o prognozė dažniausiai yra gera.

Yra ir negrįžtamosios užpakalinės encefalopatijos aprašymų. UGES patofiziologija aiškinama dviem konkuruojančiomis teorijomis: 1 vazokonstrikcija dėl padidėjusio AKS, sukeliančia smegenų hipoperfuziją ir išemiją, endotelio ir hematoencefalinio barjero pažeidimą; 2 hiperperfuzija dėl smegenų autoreguliacijos sutrikimo, sukeliančia kapiliarinio skysčio ekstravazaciją ir vazogeninę smegenų edemą. Pastarąją teoriją stiprina nuorodos, kad pakaušines skiltis ir smegenų kamieną maitinančios vertebrobazilinio baseino arterijos pasižymi mažesne simpatine inervacija ir silpnesnėmis autoreguliacinėmis galimybėmis.

UGES būdinga poūmis progresuojantis galvos skausmas, pykinimas ir vėmimas, sutrikusi orientacija, pasikartojantys epilepsijos priepuoliai galima netraukulinė epilepsinė būklėžievinis aklumas, hemianopsijos ir kiti regos sutrikimai, kartais — židininiai dažniausiai motoriniai neurologiniai simptomai.

Sausgysliniai refleksai būna sustiprėję, gali atsirasti patologinių pado refleksų.

Mūsų draugai

Pakaušinių skilčių epilepsijos priepuoliai su kuo diferencijuoti hipertenziją vizualinė aura arba regos haliucinacijospereinantys į generalizuotus toninius-kloninius traukulius, gali atsirasti anksčiau už kitus simptomus. Pirmieji požymiai gali būti mieguistumas, letargija, sumažėjęs aktyvumas, periodiškai besikaitaliojantys su neramumu, sujaudinimu. Imunosupresinių vaistų poveikio mechanizmas, sukeliantis UGES, neaiškus. Manoma, jog ciklosporinas gali sukelti vaskulopatiją ir tiesiogiai toksiškai veikia kraujagyslių endotelio ląsteles sužadina endotelino, prostaciklino, tromboksano A2 išsiskyrimąbe to, jo toksinės savybės pasireiškia tik pažeidus hematoencefalinį barjerą.

Rūta Kaladytė Lokominienė

Pagrindinis neuroradiologinis ir patomorfologinis UGES ypatumas — vazogeninė požievinė edema be smegenų infarkto požymių, ryškesnė užpakalinėje pusrutulių dalyje pakaušinėse skiltyse ir momeninių skilčių užpakalinėse dalyse ir neretai išplintanti į pamato nervinius su kuo diferencijuoti hipertenziją, smegenų kamieną, smegenėles, smilkinines ir kaktines skiltis, gumburą, corpus callosum, žievę.

Aprašomi įvairūs UGES lokalizacijos variantai: izoliuoti smegenų kamieno, smegenėlių, tik vieno pusrutulio, netgi nugaros smegenų pokyčiai. Kartais UGES sunku atskirti nuo abipusio užpakalinių smegenų arterijų infarkto, cerebrinių venų trombozės.

T2 režimo vaizduose pažeidimų vietose matomi difuziniai labai intensyvūs signalai. KT tyrimas yra mažiau patikimas, nes sunkiau įvertinti baltąją medžiagą, tačiau neretai pakanka ir jo. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti šią ligą ir laiku pradėti tinkamai gydyti, pirmiausia šalinti ūmią encefalopatiją sukėlusią priežastį — agresyviai mažinti AKS arba nustoti vartoti imunosupresinius vaistus.

Nitroglicerinas plečia kraujagysles, todėl neskirtinas. Esant traukuliams, pirmiausia pasirenkami vaistai — benzodiazepinai diazepamas, lorazepamas į veną. Nėščioms moterims pirmiausia pasirenkamas vaistas esant traukuliniam sindromui — magnio sulfatas. Klinikiniai simptomai ir neurovizualiniai pokyčiai regresuoja per kelias dienas—savaites, dažniausiai nepalieka jokių pasekmių. Uždelsta diagnozė ir pavėluotas gydymas gali lemti negrįžtamus smegenų audinio pažeidimus dėl išemijos, infarkto, intracerebrinės hematomos ir net mirtį.

HE gydymo taktika yra kitokia negu smegenų infarkto ar intrakranijinės kraujosruvos. Būti- na antihipertenzinį gydymą greitai pradėti ir tęsti, kol išnyks klinikiniai arba radiologiniai HE požymiai. Kliniškai turėtų pagerėti per 36 val. Hemoraginės komplikacijos nedažnos. Paskyrus hipertenzijos gydymą, HE dažniausiai praeina be liekamųjų reiškinių, nors kartais susidaro pavienių mažų infarktų arba kraujosruvų.

AKS korekcijai paprastai skiriama parenterinis gydymas — natrio nitroprusidas, beta adrenoblokatoriai labetalolis, esmololis, metoprololis. Taip gydomą pacientą būtina stebėti intensyviosios terapijos skyriuje.

retas pulsas su hipertenzija

Taip pat perskaitykite