Viskas apie tavo širdį dėl vaikų sveikatos

Svarbiausia slypi vaiko širdyje

Mokykite vaiką Mūsų vaikai tiesiog profesionaliai sugeba pridaryti klaidų. Be to, jie visą laiką mokosi. Nors Antrojo laiško Timotiejui 1 skyriaus 7 eilutėje aiškiai rašoma, kad Dievas davė mums ne baimės dvasią, mokydami vaikus paklusti ir laikytis taisyklių mes vadovaujamės būtent šia dvasia. Daugeliui iš mūsų kaip kažkada buvo ir man vienintelė veiksminga auklėjimo priemonė yra bauginimas. Bauginti galima įvairiais būdais. Mes stengiamės įteigti savo vaikams, kad kontroliuojame jų gyvenimą nuo mažų dienų.

Vėl gi, problema yra ta, kad Dangus nesiekia mūsų kontroliuoti. Dievas nenori tavęs kontroliuoti. Atminkite, buvimas Dievo akivaizdoje yra laisvė, o ne kontrolė 2 Kor 3, Mes giedame apie tai, kad Dievas viską valdo. Tačiau Jis nekontroliuoja jūsų, kaip ir jūsų žmona, viršininkas ar vaikai.

labai didelė hipertenzijos rizika

Niekas jūsų nekontroliuoja. Tiesą sakant, mes gavome  ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią 2 Tim 1, 7.

Olga Valiajeva: Ar vaikai skolingi savo tėvams?

Dėl savo gyvenimo negalite kaltinti Dievo. Tad kas gi kontroliuoja jūsų gyvenimą? Jūs patys. Visgi jeigu niekada nesimokėte kontroliuoti savęs, nenuostabu, kad tai jus gąsdina. Jeigu nevaldome patys savęs, gyvenimas tampa nevaldomas, ir dėl to jaučiamės bejėgiai. Ar kada nors važiavote automobiliu su asmeniu, kuris vairavo antihipertenzinė hipertenzijos terapija taip, kaip norėtumėte?

Jūs norėjote kontroliuoti padėtį — norėjote arba patys sėsti už vairo, arba išlipti iš automobilio. Daugelis tėvų mano, kad jeigu jų vaikai pradeda klysti, maištauti, elgtis nepagarbiai, neatsakingai, piktavališkai ar nuodėmiauti, tėvai turėtų pradėti vaikus kontroliuoti ir baugindami keisti jų mąstymą. Mes, krikščionys, turėtume suprasti, kad baimė yra mūsų priešas. Ne vienas iš mūsų pripažįsta, kad tai tiesa, tačiau nepajėgia atsikratyti baimės.

Daugelio iš mūsų mąstymą taip smarkiai suformavo baimė būti nubaustiems, jog hipertenzija jauname amžiuje, kaip gyventi manyti, kad tik bijodami bausmės neišklysime iš kelio. Jūs manęs nesustabdysite, tad jau geriau laikykite į mane nukreipę šautuvo vamzdį. Įsivaizduoju, kaip Timotiejus juokėsi, Pauliaus laiške pirmą kartą perskaitęs: Nes Dievas davė mums ne baimės dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią 2 Tim 1, 7.

Ankstesniame laiške Paulius ragino Timotiejų gerti vyno dėl skrandžio. Galbūt jo skrandis streikavo būtent todėl, kad Timotiejus buvo nuolat įsitempęs ir nervingas.

Bet kokiu atveju, Paulius aiškiai rašė, kad Timotiejui buvo duoda ne baimės dvasia, — iš to galima daryti išvadą, kad Timotiejus buvo įsibaiminęs. Jis turėjo palikti baimę, kurią greičiausiai į savo gyvenimą įsileido dar namuose.

šiuolaikiniai vaistai hipertenzijai gydyti

Hipertenzijos gydymas žindymo metu, ką duoda Dievas, nesukelia baimės. Nei Dievas, nei aš nesistengiame tavęs įbauginti. Bausmių, kaip auklėjimo priemonės, atsisakymas, nėra nauja mintis.

Šeima ryžosi globoti vaiką — sprendimo nesigaili, bet sunkumų neslepia: kasdienybę lydi teismai ir baimė netekti vaiko   11 — Netrukus jūsų mažyliams sukaks metai, kokiais pasiekimais jau gali pasigirti ketvertukas? Džiaugiamės, kad esame sveiki, neatsilieka raidoje. Visi jau stojasi, dar pirmųjų žingsnių savarankiškai nedaro, bet jau bando.

Pavyzdžiui, Pirmojo Jono laiško 4 skyriaus 18 eilutėje rašoma: Meilėje nėra baimės, nes tobula meilė išveja baimę. Baimėje yra kančia, ir kas bijo, tas nėra tobulas meilėje. Tai reiškia, kad į gyvenimą atėjus meilei, baimė iš jo pasitraukia. Ten, kur yra meilė, bausmių baimei nelieka vietos!

magnezijos kursas sergant hipertenzija

Norėdami ugdyti vaikus meilėje, mes, tėvai, savo elgesiu turime mažinti baimę, o ne ją didinti. Kai kuris nors vaikas nenori paklusti? Kai vaikas meluoja jums į veidą? Kaip reaguojate, kai vaikas padaro kažką bjauraus, pavyzdžiui, pasielgia nepagarbiai? Kokiais būdais pasireiškia vaiko noras nesileisti jūsų kontroliuojamam?

Taip, kaip viskas apie tavo širdį dėl vaikų sveikatos išstumia baimę, baimė irgi gali išstumti meilę. Meilė ir baimė yra priešai. Jos kilusios iš visiškai skirtingų šaltinių. Meilė ateina iš Dievo, o baimę skleidžia Jo priešas.

Į nuodėmingą vaiko elgesį turime atsakyti tokiais būdais, kuriais stiprintume meilę, o ne baimę. Visgi jei turime tik tai, ką gavome augdami, greičiausiai tai yra bauginimo priemonės, nes mes visi bijojome. Mums reikia išmokti gyventi bendraujant su beribiu Dievu, kuris nenori mūsų kontroliuoti. Turėdami daugybę pasirinkimo galimybių, turime sugebėti pasirinkti tai, kas stiprina meilės santykius.

Svarbiausia slypi vaiko širdyje

Ar rinksimės meilę, laisvę, ramybę, pagarbą ir tiesą, jeigu galime pasirinkti savanaudiškumą, skausmą, chaosą ar melą? Ar mokome savo vaikus nusistatyti ribas neribotų galimybių pasaulyje, ar patariame ieškoti išorinių riboženklių? Prisiminkime vieną iš labiausiai žinomų su auklėjimu susijusių Biblijos eilučių: Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo Pat 22, 6.

Akivaizdu, kad tėvų pareiga yra mokyti savo vaikus. Visgi yra kelias, kuriuo jūsų vaikas turėtų eiti. Ar žinote, koks jis? Ar praleidote daug laiko tiesdami, lygindami ir tiesindami šį kelią? Kelias, kuriuo jūsų vaikas turėtų eiti, — tai laisvės kelias tapti tuo, kuo jis sukurtas tapti. Pagalvokite apie rožių krūmą prižiūrintį sodininką. Jis žino, kad vienas šakeles reikia nugenėti, o kitas pririšti prie karčių. Tačiau tik tas sodininkas, kuris supranta, kada ir kaip rožės geriausiai auga, žinos, kokias būtent šakeles nupjauti, o kokias pririšti.

Dievas sukūrė kiekvieną vaiką ir numatė jam pašaukimą.

hipertenzija gydant jaunus vyrus

Visi esame sutverti pagal Dievo atvaizdą, kad bendrautume su Juo. Visi esame pašaukti bendradarbiauti su Juo, kad matytume, kaip mus supantis pasaulis tampa Dievo karalyste. Visi esame sukurti tam, kad pažintume Jo meilę, malonę ir gerumą. Tada, kai siekiame įgyvendinti savo pašaukimą bendrauti su Juo, Jis atveria unikalią vietą, kurią kiekvienas turime Kristaus kūne. Kiekvienam iš mūsų Jis skyrė dalį milžiniškoje istorijos knygoje.

Mūsų, kaip tėvų, tikslas, yra padėti vaikams užmegzti santykius su Dievu, visomis jėgomis stengiantis patiems palaikyti tokius santykius. Kitaip tariant, Dievas pavedė mums pažinti unikalias vaikų savybes, susijusias su Jo pašaukimu jų gyvenimui, ir padėti jiems tikslingai jas ugdyti.

Turime padėti jiems tai padaryti. Mūsų pareiga — padėti vaikams atrasti savo gyvenimo kelią ir pažinti šį kelią taip, kad jie, bendradarbiaudami su Šventąja Dvasia, nenukryptų nuo jo per visas savo gyvenimo dienas. Daugelis iš mūsų buvome mokomi, jog turėtume rasti tą kelią, apie kurį kažkas kitas mano, kad mes turėtume juo eiti, ir visą likusį gyvenimą turėtume su kažkuo derinti, ar vis dar judame teisinga kryptimi.

Taip tampame priklausomi nuo išorinio balso, kuris lemia mūsų sprendimus ir nukreipia žvilgsnius.

Jums gali patikti

Tačiau Šventoji Dvasia veikia mūsų viduje. Taigi mokykime vaikus, kad, norėdami atrasti savo gyvenimo kelią, jie turėtų žvelgti į savo vidų ir klausytis Šventosios Dvasios balso. Norėdami tai padaryti, turime visomis jėgomis stengtis padėti vaikams suprasti savo širdį. Jeigu drausminame juos ir raginame gerai elgtis, užuot pirmiausia nagrinėję motyvus ir mąstymą, kurie lemia atitinkamą elgesį, mokome juos būti vadovaujamais iš išorės ir neleidžiame patiems atrasti galios šaltinio, padėsiančio išlaikyti santykius, ir patiems nukreipti savo gyvenimą pagal Dievo valią.

Jeigu stengiamės parodyti vaikams kelią, kuriuo jie turi eiti, svarbu liautis taisyti ar stengtis pašalinti probleminį elgesį. Elgesio problemos atskleidžia mums, kad egzistuoja gilesnė — širdies problema. Ko turėtume imtis, kad suprastume kito žmogaus širdį?

Tam reikia laiko, dėmesio ir išminties. Turime dėti pastangas, kad suprastume, kas yra mūsų vaikai. Nepakanka tiesiog būti su jais. Nepakanka tiesiog būti su vaikais viename automobilyje, vežant juos į mokyklą. Mums reikia plano — turime domėtis, kas slypi vaikų širdyje ir viskas apie tavo širdį dėl vaikų sveikatos šie dalykai veikia jų gyvenimą. Turime išstudijuoti kelią, kuriuo vaikai turės eiti, kad vėliau taptume išmintingais mokytojais, o ne prižiūrėtojais ar policininkais.

Esame jų širdžių ganytojai, tad turime suprasti, kad svarbiausias dalykas visada yra santykiai, o ne elgesys.

Taip pat perskaitykite