Kraujo donorystė širdies sveikata, Kraujo davimas: ką apie tai reikia žinoti - LRT

kraujo donorystė širdies sveikata

Kraujo donorystė naudinga ne tik recipiento, bet ir donoro sveikatai Audrė Bartaševičiūtė Kraujo donorystė — tai vieno žmogaus galimybė padaryti gera kitam žmogui ar net išgelbėti jo gyvybę, neaukojant tiek jau ir daug — tik šiek tiek kraujo. Reguliariai duodant kraujo, galima sumažinti kraujo klampumą, eliminuoti geležies perteklių.

LT nuotr.

Lietuvoje pirmąkart bus persodinami organai, paimti iš donoro neplakančia širdimi

Reklama Kraujo donorystę galima suskirstyti į tris tipažus. Pirmasis jų — kai donoras kraujo duoda kraujo bankui ir tas kraujas panaudojamas vienam iš asmenų, kuriam to kraujo prisireiks ateityje.

  • Kraujo davimas: ką apie tai reikia žinoti - LRT
  • Apie donorystę | Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos
  • Mirštantis žmogus gaivinamas, taikant patvirtintas gaivinimo priemones ir procedūras: gyvybinės funkcijos bandomos atkurti taikant šiuolaikinius medicininius metodus — krūtinės masažą, defibriliaciją gydymo metodas, kai širdies skilvelių arba prieširdžių virpėjimas pašalinamas vienkartiniu trumpu elektros impulsudirbtinę kraujotaką, plaučių ventiliaciją, vaistus, šalinančius priežastis, dėl kurių pacientą ištiko tokia būklė.
  • VšĮ Antakalnio poliklinikos darbuotojai dovanoja savo kraujo Birželio ąją visos šalys mini Pasaulinę kraujo donorų dieną.
  • Kraujo donorystė naudinga ir donoro sveikatai
  • DUK Ką reiškia terminas "blogos venos"?

Kitas tipažas — kai kraujo aukojama konkrečiam asmeniui, dažniausiai giminei ar artimajam, turinčiam tą pačią kraujo grupę. Kad ir koks tipažas bebūtų, kraujo donorystės reikšmė itin didelė.

kraujo donorystė širdies sveikata

Beje, be naudos recipientui, aptikta ir nauda kraujo davusiajam donorui. Apie tai ir pakalbėsime po šiek tiek statistinių duomenų. Keli faktai apie kraujo donorystę Anot Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet atliekama milijonai donorysčių procedūrų visame pasaulyje. Pusė šių donorysčių atliekama šalyse, kurių pragyvenimo lygis aukštas, nors čia tegyvena 18 proc. Palyginimui — gerai išsivysčiusiose šalyse donorysčių dažnis yra 36, 8 donorystės procedūros tūkstančiui žmonių.

Komentarai

Vidutiniškai išsivysčiusiose šalyse šis skaičius sumažėja iki 11,7, o menkai išsivysčiusiose šalyse — iki 3,9. Menkai išsivysčiusiose šalyse net 65 proc. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse — priešingai, 76 proc. Nuo iki padidėjo neatlyginamos donorystės mastai.

Pasak PSO, net pusėje donorystės programoje dalyvaujančių šalių neatlyginama donorystė sudaro 90 proc. Kita pusė šalių 50 proc. Ketvirtadalis donorystės programose dalyvaujančių kraujo donorystė širdies sveikata kraujo duoda ne tik perpylimui, bet ir įvairiems iš kraujo sudedamųjų dalių gaminamiems medicininiams produktams. Jie vėliau naudojami ligoninėse.

Populiariausi

Likusi donorystės programose dalyvaujančių šalių dalis importuoja tokius medicininius produktus iš užsienio. Lietuvos nacionalinis kraujo centras skelbia, kad informacija apie donorą yra konfidenciali ir neviešinama kitiems asmenims.

Tereikia turėti metus, būti ne lengvesniam nei 50 kg, atvykus į procedūrą su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Vienas kraujo davimas užtrunka nuo 45 iki 60 minučių ir gali išgelbėti net iki 3 gyvybių. Pirmą kartą kraujo jis davė metų liepos 7 dieną, kai jo žmonai buvo diagnozuotas krūties vėžys.

Nauda donoro sveikatai Taigi, kaip jau ir užsiminėme, donorystė gali būti naudinga ne tik recipientui, bet ir pačiam donorui. Ir čia mes nekalbame apie tuos laikus, kai visos ligos būdavo gydomos kraujo nuleidimu, kordicepsas sergant hipertenzija ar kokiais kitais būdais, o apie moksliškai pagrįstus teiginius, kurie turėtų padėti teigiamai apsispręsti dėl donorystės, jei dar to nepadarėte.

Pirmiausia, ką kraujo davimas gali duoti mums gero, yra širdies ir kraujagyslių sveikatos apsauga. Kraujo klampumas yra vienas iš nenuginčijamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos didintojų.

Susiję straipsniai

Kuo klampesnis ir tąsesnis kraujas, tuo sunkiau ir su didesniu pasipriešinimu jis juda per kraujagysles bei gali žaloti kraujagyslių vidinių sienelių ląsteles. Reguliariai duodant kraujo, galima sumažinti kraujo klampumą, eliminuoti geležies perteklių, kuris oksiduojasi kraujyje ir didina tą klampumą, bei sumažinti oksidacinį stresą. It to būtų negana, kraujo davimas gali sumažinti širdies smūgio ir insulto riziką.

Leidinyje Journal of the American Medical Association  JAMA rašyta apie tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog tyrimo dalyviai nuo 43 — 61 amžiaus buvo patyrę arba išvis nepatyrę mažiau širdies smūgių ar insultų, jei kas šešis mėnesius duodavo kraujo. Kitas panašus tyrimas buvo atliktas Suomijoje.

  • DUK | Nacionalinis kraujo centras
  • Kraujo donorystė - pagalba kitiems ir sau
  • Vienu kartu iš donoro paimama tik ml kraujo.
  • Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus pavaduotoja Audronė Būziuvienė BNS informavo, kad iš donoro vakar paimtos ragenos ir inkstai, Kauno klinikų medikai persodinimo operacijas penktadienį atliks iš viso keturiems recipientams.
  • Antakalnio poliklinika
  • Lietuvoje per metus donorystės tikslais kraujo bent kartą per metus duoda 2,2 proc.

Apie jį rašoma American Journal of Epidemiology. Ištyrus   Suomijos vyrų sveikatos būkles ir sveikatos istoriją, paaiškėjo, kad tie vyrai, kurie kraujo duodavo bent kartą per metus, turėjo net 88 proc. Priežastis vėlgi greičiausiai ta pati — su krauju pašalinama ir oksiduota geležis, o tai reiškia mažiau klampų kraują ir mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Širdies ir kraujagyslių sistema — ne vienintelė, kuriai kraujo davimas gali pasitarnauti. Geležies sankaupų sumažinimas kraujyje, dalį jo paaukojus, svarbu ir vėžio sumažinimo rizikai. Geležis  būtina mūsų kraujui ir sveikam organizmo funkcionavimui, tačiau tam tikros geležies formos ar perteklius padidina laisvųjų radikalų neigiamą poveikį mūsų sveikatai, taip pat pagreitina organizmo senėjimą ir padidina vėžio riziką.

Apie vieną su vėžio rizika susijusį tyrimą rašo Journal of the National Cancer Institute.

kraujo donorystė širdies sveikata

Mokslininkai suorganizavo studijas, kuriose dalyvavo žmonių. Dalyviai buvo padalinti į dvi grupes ir stebimi puspenktų metų. Dalis tiriamųjų duodavo kraujo du kartus per metus, dalis — ne.

kraujo donorystė širdies sveikata

Po tų puspenktų metų paaiškėjo, kad donorų grupė pasižymėjo mažesne vėžio rizika ir mirtingumu nuo vėžio nei kraujo neduodančiųjų grupė. Reklama Dėl po kraujo donorystės susilpnėjusių oksidacinių procesų labiausiai galima apsisaugoti nuo kepenų, plaučių, žarnyno ir gerklės vėžio.

Sveikatos apsaugos specialistai iš San Diego universiteto Kalifornijoje JAV suskaičiavo, kad atliekant kraujo donorystės procedūrą, netenkama apie kcal.

Skubantiems

Tai neturėtų būtų gairės metantiems svorį, tačiau reguliariai duodant kraujo ir propaguojant sveiką gyvenimo būdą, išties galima kraujo donorystė širdies sveikata liekną taliją. Kas dar? Su donoro krauju atliekami testai — ar asmuo neserga hepatitu, sifiliu, AIDS ir kitomis ligomis. Įvairiose šalyse šie testai varijuoja, tačiau iš esmės tai gali būti puiki proga pasitikrinti savo pačių sveikatą. Amerikiečių Raudonasis kryžius taip pat teigia, kad kai kada donoro kraujo pavyzdžiai yra saugomi ilgesnį laiką ir vėliau panaudojami įvairiems tyrimams.

Taip asmuo ne tik padeda kitam asmeniui, gali gauti naudos sau, bet ir prisideda prie mokslinių pasiekimų. Ką reikia įsidėmėti? Jei apsisprendėte tapti donoru, yra keli svarbūs momentai. Anot Nacionalinio kraujo centro,  prieš kraujo donorystė širdies sveikata kraujo, donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs.

Tačiau riebaus ir aštraus maisto valgyti prieš procedūrą nepatariama.

Turite klausimų?

Svarbus yra gausus skysčių vartojimas. Šie faktoriai padės organizmui greičiau atsigauti po kraujo davimo, sukels mažiau šalutinių poveikių, kaip antai silpnumas. Kiekvienas donoras užpildo anketą, jo sveikatą įvertina gydytojas. Per metus moterims kraujo galima duoti ne daugiau nei keturis kartus, vyrams — ne daugiau nei šešis kartus.

Pertrauka tarp kraujo davimų — ne trumpesnė nei 60 dienų. Po procedūros patariama pailsėti, vartoti daug skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama sportuoti, dirbti fizinio darbo, vartoti alkoholio. Taigi, kai sugalvosite nuveikti ką nors gero ir naudingo, pamąstykite apie kraujo donorystę.

Taip pat perskaitykite